Š. m. Birželio 18 – 20 dienomis įvyko Apskrities vaikų vasaros stovykla tema „Dvasios vaisiai“ (Gal 5, 22 – 23), surinkusi per 70 vaikų, 17 piemenukų ir 17 vadovų iš daugelio Lietuvos jungtinių metodistų bažnyčių. Daugybė žmonių įvairiais būdais ryžtingai siekė ir stengėsi, kad ši stovykla įvyktų: vieni prisidėjo finansiškai, paremdami tuos vaikučius, kurių tėveliai negalėjo patys sumokėti stovyklos mokesčio, kiti – savo nuoširdžia, savanoriška tarnyste, būnant vadovais ir piemenukais stovykloje. Didelė parama buvo tai, kad šiais metai bažnyčios pačios pasirūpino transportu atvežant vaikus į stovyklą ir parvežant juos atgal. Taip pat nebūtume apsiėję ir be finansinės paramos iš daugelio partnerių ir rėmėjų JAV.

                      Stovykloje nebuvo nei vieno abejingo tam, kas vyksta. Kiekvienas stengėsi padėti vaikams ir tuo pačiu metu patys atrasti savyje Dvasios vaisius, tai yra tas tobulybes, kurias Šventoji Dvasia išugdo mumyse kaip amžinos garbės pradus. Atrasti ir pasidalinti tuo su šalia esančiais – tai buvo pagrindinis visų mūsų tikslas tomis dienomis.

                      Laiške galatams apaštalas Paulius aprašo Dvasios vaisius. Dvasia – tai nauja prigimtis, kurią Dievas įdėjo į kiekvieno mūsų vidų ir ši prigimtis, nepriklausomai nuo sielos, pagimdo mumyse Dvasios vaisius. Paulius rašo: „Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.“ (Gal 5, 22 – 23). Visa tai buvo taip aiškiai regima ir juntama stovykloje: kiekvieno širdyje, elgesyje, vaikų spindinčiose akyse, mylinčiuose piemenukų ir vadovų veiduose. Dievas, matydamas visų mūsų ryžtą ir troškimą surengti šią stovyklą, apdovanojo visus mus šia puikia dovana, leisdamas džiaugtis ne tik šiltu ir saulėtu oru, bet ir suteikdamas mums šias dovanas ir jų pilnatvę.

                      Tikra palaima buvo matyti laime spindinčias vaikų akis, džiaugsmingus jų veidus, kai juos saugantys piemenukai su nenusakoma meile ir džiaugsmu kartu su jais žaidė futbolą, krepšinį ir lakstė po pievą, kai vadovai su nuoširdžia kantrybe ir neišsenkančiu gerumu mokė vaikus atlikti naujus rankdarbius, orientuotis miške, saugiai elgtis vandenyje ir džiaugtis sporto aikštelėje, kai visi susiliejo į vieną visumą, tapdami Kristaus kūno nariais ir galėjo patirti ramybę ir malonumą visame tame, išlikdami ištikimi tarnystei Kristuje Jėzuje.

                      Rankdarbiai, giesmės, žaidimai, estafetės, stovyklos laužas, talentų šou ir priskinta žemuogių puokštė – visa tai ilgai ilgai išliks mūsų atminty... Ilgi pasiruošimo stovyklai mėnesiai liko praeity. Dabar vis dar gyvenu šiltais prisiminimais apie ką tik prabėgusias, giesmėmis ir vaikų juoku nuvilnijusiomis per pušų viršūnes dienomis stovykloje. Mieli vadovai,  piemenukai, visų jūsų vardus – mylimų ir širdžiai mielų žmonių vardus – su pagarba ir meile miniu savo maldose. Ir drąsiai tariu – buvote ir pasiliekate šauniausia vadovų komanda, buvote ir esate patys geriausi, nuostabūs piemenukai. AČIŪ JUMS! Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia gali didžiuotis ir džiaugtis, turėdama tokią stiprią ir darnią be galo talentingų ir kūrybingų žmonių komandą. Jūs esate patys šauniausi! Visiems linkiu išsaugoti šias dovanas savy ir toliau maloniai dalintis jomis su visais. Geros jums vasaros ir tegul Dievo malonė ir palaima Jums būna didelė.