JMB istorija pasaulyje ir Lietuvoje

Metodistų judėjimas kilo Anglijoje, plintant protestantizmo judėjimui, o jos pradininkais laikomi Anglikonų bažnyčios kunigai Džonas Veslis (John Wesley) ir Čarlzas Veslis (Charles Wesley). J. Veslio vadovaujamam Bažnyčios atsinaujinimo judėjimui atitolus nuo Anglikonų bažnyčios susiformavo nauja tikyba, kuri gana greit išplito Anglijoje ir JAV. 1784 m. Baltimorėje įvykusioje metodistų konferencijoje buvo formaliai įkurta Episkopalinė metodistų bažnyčia Amerikoje. 1939 m. Episkopalinė metodistų bažnyčia susiliejo su vėliau atsiradusiomis Episkopaline pietų metodistų bažnyčia ir metodistų protestantų Bažnyčia, ir naujoji bažnyčia buvo vadinama Metodistų bažnyčia. 1968 m. metodistų bažnyčiai susivienijus su Evangeliškąja jungtine brolių Bažnyčia, bažnyčios pavadinimas buvo pakeistas į jungtinę metodistų bažnyčią. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 70 mln. metodistų, ir kai kuriose šalyse, pavydžiui JAV, metodistų bažnyčia yra viena iš didžiausių krikščioniškų bažnyčių.

 Metodizmas Baltijos šalyse aptinkamas nuo 1900-ųjų pradžios. Metodizmas iš Šiaurės, iš Sankt-Peterburgo pasiekė Saremų salas ir pačią Estiją. Iš Pietų metodizmo banga keliavo iš Vokietijos – iš Metodistų bažnyčios, Evangelikų asociacijos bei Krikščionių brolijos bažnyčios. Antrojo Pasaulinio karo metu Evangelikų asociacija ir Brolijos bažnyčia Lietuvoje bei Latvijoje buvo susijusios su Vokietija ir priklausė Kionigsbergo apskričiai. Tuo tarpu metodistų bažnyčios buvo susijusios su Šiaurės šalimis.

Šiaurės vakarų Vokietijos konferencija 1905 m. paskyrė pirmąjį metodistų kunigą darbui Kaune, Lietuvoje. 1900 m. kunigas Heinrichas Ramkė (Heinrich Ramke) iš Kionigsbergo jau pamokslavo Kaune. Jo viešnagės metu paaiškėjo, kad grupė iš Kauno jau keletą metų palaikė ryšius su metodistų leidykla Bremene.

Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė įsikūrė 1900 m. Šančiuose, Kaune. 1911 m. Kaune buvo pastatytas pirmasis bažnyčios pastatas, ir tai buvo pirmasis pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai.Vėliau bendruomenės įsikūrė Pilviškiuose (1921 m.), Tauragėje (1923 m.), Biržuose (1923 m.), Šiauliuose (1929 m.) Būtingėje (1921 m.), kuri vėliau susijungė su Šiaulių bendruomene, Marijampolėje (1937 m.), Klaipėdoje. Vilniuje nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija. Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį “Krikščionystės sargas”, literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kt. veikla.

Lietuvos įstojimas į Sovietų sąjungą po Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčio kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės. Tik Estijoje pavyko išlaikyti bažnytinį darbą iki pat 1991 m., kuomet Baltijos šalys vėl atgavo savo nepriklausomybę.

Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d.. 1997 m. sausio 8 d. įregistruota  Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. Šiai dienai Lietuvoje veikia 8 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotos bažnyčios Biržuose, dvi Kaune, Kybartuose, Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, bei kuriasi naujos bendruomenės Kazlų Rūdoje, Panevėžyje, Ukmergėje.

Jungtinės metodistų bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir humanitarinę, socialinę, ekumeninę bei leidybinę veiklą. Anot, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktos LR Seimui 2001 m. gruodžio 12 d. išvados dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai, “...[Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia] priklauso vienai svarbiausių protestantiškos krikščionybės krypčių (metodistus galima minėti greta evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų,…), ir jos bendrakrikščioniški siekiai sutampa su valstybės pripažintų krikščioniškų religinių bendrijų siekiais. Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai...”