Praėjusi vasara visiems mums buvo dosni ne tik šiltomis, saulėtomis dienomis, bet ir stovyklomis. Vienas didžiausių įvykių, subūręs gausų būrį vaikų ir suaugusiųjų šiais metais –  organizuota Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios vaikų vasaros stovykla “Jeruzalės turgus”, sukvietusi vaikus iš skirtingų Lietuvos miestų, įvairių šeimų bei skirtingų socialinių sluoksnių praleisti keletą dienų kartu, dalijantis artimo meile, tikėjimu, Evangelija. Tokio masto stovykla apskrityje yra rengiama kartą per du metus. Gal todėl visi su nekantrumu jos taip laukia.

Šiais metais stovykla vyko gražioje, ant Kuršių marių kranto, pušyne įsikūrusioje “Vėtrungės poilsiavietėje” Kintuose (Šilutės raj.). Čia birželio 21 – 23 dienomis šurmuliavo 135 stovyklautojai. Devyniolika geriausių LJMB vadovų ilgai, kūrybingai ir kruopščiai ruošėsi tam, kad šiomis dienomis vaikai būtų saugūs, užimti aktyvia veikla, jaustųsi laimingi ir kuo daugiau sužinotų apie krikščionišką tikėjimą, apie Jėzų ir Jo gyvenimą bei veiklą. Juk stovykla tai metas, kai visi dalijasi dvasios dovanomis, kuriomis Dievas apdovanojo kiekvieną iš mūsų. O vadovams šių dovanų tikrai nestigo.
Visi stovyklautojai suskirstyti į aštuonias grupeles, lydimi piemenukų – savanorių iš skirtingų bendruomenių, po stovyklautojų registracijos ir sočių pietų pabiro po stovyklavietę skubėdami į iš anksto jiems suplanuotus užsiėmimus.

Antroji stotelė. Nazaretas. Miestas, kuris neatskiriamas nuo Jėzaus vardo. Jame Kristus praleido savo vaikystę ir jaunystę, pradėjo savo veiklą. Visa tai sužinoję vaikai darė rankdarbį – žibintą, kuris priminė apie tai, kad Jėzus yra pasaulio šviesa, nurodanti mums gyvenimo kelią.

Trečioji stotelė. Kana. Tai kaimelis esantis netoli Nazareto, kuriame Jėzus, dalyvaudamas vestuvėse, padarė pirmąji savo stebuklą. Vaikai stotelėje taip pat kūrė stebuklą – mokėsi stiklo dekoravimo meno.

Ketvirtoji stotelė. Kafarnaumas. Mokydamas Kafarnaume, Jėzus pats save pavadino „Gyvybės duona“, primindamas ne tik tai, kaip svarbu yra pamaitinti alkanus žmones, bet ir tai, kad Jis gali duoti mums daug daugiau, negu paprastai patenkinti fizinį alkį. Stotelėje vaikai išmoko naują rankdarbį, pasigamindami magnetinį suvenyrą „Vaivorykštė“, primenantį apie tai, kad Dievas visuomet išpildo savo pažadus.

Penktoji stotelė. Galilėjos ežeras. Jėzus čia praleido nemažai laiko mokydamas ir gydydamas žmones. Čia Jis pašaukė bent septynetą iš dvylikos savo mokinių – Galilėjos žvejų. Vaikai, klausydamiesi pasakojimų apie tai, keliavo miško taku iki pat Kuršių marių, kur ne tik galėjo maudytis ar žaisti, bet ir sužinojo, kokia žuvis ir kokiais tinklais būdavo žvejojama Galilėjoje Jėzaus laikais.

Šeštoji stotelė. Betsaida. Vieta, kur Jėzus išgydė akląjį bei pamaitino daugiatūkstantinę minią, susirinkusią tyruose pasiklausyti Jėzaus kalbų apie Dievo Karalystę. Stotelėje sužinoję apie tuos įvykius, vaikai tapo amatininkais ir patys gaminosi sau sandalus labai primenančius tuos, kuriais avėdavo žmonės Jėzaus laikais.

Jerichas – septintoji stotelė. Čia vaikai žaidė judrius žaidimus, dalyvavo linksmose sportinėse estafetėse. O prisėdę atsipūsti ir atgauti jėgas, jie klausėsi istorijų apie Zachiejų medyje ir Gerąjį samarietį ir sužinojo, kad šie įvykiai susiję būtent su Jerichu.

„Keliaudami“ į Betaniją – aštuntąją stotelę, vaikai turėjo įveikti maždaug 3 kilometrų  maršrutą miško keliais (atitinka 2 mylias). Šis orientacinis žygis leido vaikams patirti ir suprasti, kokį atstumą kasdien, perkirsdami Alyvų kalno priekalnę ir nusileidę per medžių giraitę, Jėzaus draugai Morta, Marija ir Lozorius, keliaudavo į Jeruzalę.

Ir štai Jeruzalė – devintoji stotelė. Čia apsilankydami vaikai tapo dramos teatro aktoriais, persirengdami Jėzaus laikų kostiumus ir suvaidindami dramą „Jeruzalės turgus“. Vaikai pateko į  laiką, kai Jėzus, atvykęs į šventyklą rado ją paverstą prekyviete, kur apgaudinėjami paprasti žmonės. Jie sužinojo, kaip svarbu yra užstoti tuos, kurie patys negali apsiginti ir kaip svarbu yra gerbti maldos namus.

Ir dešimtoji stotelė – Tiberiada – vieta, iš kur kilo dauguma apaštalų. Tai dar Jėzaus vaikystės metais pastatytas miestas, kuriame vėliau Jis išgydė daug ligonių. Šioje stotelėje vaikai mokėsi naujų giesmelių, sužinojo, kaip svarbu yra kasdien šlovinti Dievą. Juk gyvenimas, šlovinimas ir muzika  labai glaudžiai vienas su kitu susiję. Vaikai suprato, kaip svarbu yra mokytis giesmių, nuolat skaityti Bibliją, melstis ir dėkoti Dievui už Jo kasdieninę palaimą.