      |
Jaunimo skaitiniai Adventui [2003-04-17]
Adventas – ikikalėdinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei – Kalėdoms (žodis „adventus“ lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą). Kalbant apie Adventą, numanoma, kad kažkas ateina ar ateis. Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi iki Kūčių. Advento malda “Gailestingasis Dieve, Tu siuntei savo pranašus skelbti atgailą ir parengti kelią mūsų išgelbėjimui. Suteik mums malonę, išgirsti jų įspėjimus ir atsisakyti nuodėmių, kad galėtume teisėtai švęsti Kristaus gimimo šventę ir džiaugsmingai laukti Jėzaus Kristaus, mūsų Atpirkėjo, šlovingo atėjimo, To, kuris gyvena ir viešpatauja su Tėvu ir Šventąja Dvasia; vienas Dievas, per amžių amžius. Amen“( Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios giesmynas 29 psl., 2005 Kaunas)
Advento dvasia - Dievo viešpatavimo išsipildymo ir jo atėjimo į kiekvieną tautą laukimas. Advento sąvoka yra pamatinė visoje Biblijoje. Liturginis advento laikas yra dieviškojo veiksmo laukimas. Adventas nėra tik įvykio, bet taip pat ir asmens laukimas. Tai galų gale reiškia tą patį dalyką, kadangi laukiamas įvykis yra būtent Dievo įsikišimas į istoriją: Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimas. Štai kodėl Biblija apskritai šį laukimą išreiškia Kristaus, kaip Dievo siųstojo, asmens laukimu. Apreiškimo knygoje tai užbaigiama žodžiais: “Tas, kuris šitai liudija, sako: ‘Taip, aš veikiai ateinu!’ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau!” (Apr 22, 20). 
